gdobilaitee gdobilaitee

186 posts   514 followers   842 followings

Gabija Agota Dobilaitė  💛💚❤ 👻 snapchat: dobilaitee 👻

Žmonės retai kalba apie savo neviltį.
Apie tai, kaip išsunkia darbas ir buitis, kaip viskas užknisa, ir neapleidžia siaubingas jausmas, kad taip bus iki pat pabaigos. Kad svajonės - kažkam kitam, o Tau tik pinigai ir lupenos.
Žmonės niekam nerodo lupenų.
Feisbuke Tavo gyvenimas - pasaka, draugams atrodai sėkmės kūdikis, jie giria naujus namus ir mašiną, o bankas džiaugiasi Tavo paskolomis.
Bet niekas neklausia, kaip jautiesi. Juk ir taip aišku - puikiai! Nes esi išmokintas savo bėdų nepasakoti ir gražiai šypsotis net tada, kai viduje verkia išsigandęs vaikas.
Ir tik drąsiausieji kalba apie baimę.
Atrodo, tokia gėda prisipažinti, kad nebesi geriausias! Kad bėgai, kol aptemo akys ir dabar griūni iš nuovargio, kad labiausiai norėtum pasiduoti, nes niekas neturi prasmės ir nė viena minutė neteikia tikro džiaugsmo. Argi Tavo gražieji draugai norės išklausyti, kaip su siaubu lauki nakties, kai vėl užpuls panikos priepuolis, o ryte neturi jėgų išlipti iš lovos, nes Tavo dangus pilkas, net jei visiem šviečia saulė.

Kasdien mokausi džiaugtis smulkmenomis - namuose kvepiančia duona, paukščių balsais už lango, vėju medžiuose, vakaru su draugais. Jausmu, kad šią akimirką nieko neskauda. Džiaugsmu parašius šituos žodžius.
Arba pasakius "Myliu Tave" - tiems, ką iš tikro myliu.

baisiausia tai, kad dar vakar sakiau, jog apie Tave nerašiau.
bergždžių žodžių nedėliojau, atsakymų, į retorinius klausimus, neieškojau, savęs nekankinau, - neva nesantis toks svarbus, kad per mano rankas atgultum baltame fone. lyg ir nekeliantis man grėsmės skaudėti ir mano jausmų, kaip kiaurai dreskiančių plieninių kulkų, nenaudojantis ne mano labui. bet tu tik pažiūrėk į mane.
apie Tave nerašiau. ir aš nemelavau.
iki šiandien.

šiandien, šautines paširdžiuose tepu degtine, nes gysločiai čia netenka visiško svorio. jaučiuosi nesava, lyg mano oda neapsaugotų nuo jausmo, kai ironiškai šiaušiasi oda net jei ir nešalta. šiandien jaučiuosi silpna pagalvojus, jog aš, nei velnio, nebūčiau prieš jeigu būtum čia. ir man dėl to bloga, nes su Tavim, brolau, kelio aš, vis dėlto, nematau. kaip ir nemačiau, jog rašysiu apie Tave.
ir mane tai siaubingai gąsdina.

bet dabar, nusirengiu drabužius žodžių formatu ir stoviu prieš Tave nesuprasdama, kaip tau taip idealiai pavyko mane priversti jausti. nuo milžiniškos antipatijos pradžioje iki nesibaigiančių pokalbių kiauromis naktimis, lyjant lietui, sėdint saugiau apkaltoje pastogėje. nuo didžiausio nenoro iki gryno oro plaučiuose.

mane prisijaukinai ir aš neturiu užtektinai jėgų nuslėpti fakto, jog Tavo buvimas svetimu
man tapo praeitis.

Akys neklysta, kol pasikliaujama savo paties, o ne kitų akimis. 🖤
#beautiful #eyes #brown #like #lithuaniangirl

Neprivalai visada būti su šypsena. Juoktis iš mandagumo.
Eiti į vakarėlius, kai galvoje biblioteka.
Neprivalai greitai išbraukyti tų ašarų ir nuleisti galvą, nuo visų smalsių žvilgsnių. Sakyti “Viskas gerai”, kai “Tiek daug yra blogai”. Užkonservuoti savo idėjų, svajonių ir planų, jeigu kažkam prasitarus – išjuokė iki trupinių.
Galvoti, kad iškritai iš ateivių erdvėlaivio ir esi kažkoks keistuolis, kur žemėje dar savo vietos neatradai. Nebent tau tai teikia malonumą. Persidažyti pilka spalva ir plaukti su visa minia, kai Tu paklausei ar kas eis šalia – nepasirodė nei viena iškelta ranka. Galvoti, kad jei esi vienišas, tai esi pusiau pilnas. Jei nebus kito žmogaus – niekada nebūsi užpildytas. Teisintis kodėl nėra vaikų, kuo vardu Tavo dievas, kur Tavo žmogus, kodėl ir vėl rūškanas veidas, dėl kokios priežasties atšauktas susitikimas. Tapti klounu kitiems, kai jau ir pats savęs nesurenki.
Išklausius, kad kažkas gyvena nuostabiai, jų laimė trykšta per kraštus, viskas skamba tobulai - galvoti, kad su savo gyvenimu darote kažką blogai. Kartais tiesa, o kartais mes geri aktoriai. Neprivalai sakyti “Iki pasimatymo”, kai viduje verda “Viso gero”. Prisiimti atsakomybę už tuos, kurie per prievartą kabinasi už Jūsų kojų. Kurie gyvybę į jūsų delnus atiduoda ir vaikštinėja stogų kampais. Jūs niekam nieko neprivalote. Nustoti šokti prekybcentrio eilėje, jei kreivas žvilgsnis skanuoja Jus kaip prekę. Paslėpti šypseną, kai eidami vieni gatve – džiaugiatės tuo, kad esate. Pabaigti skaityti tą knygą, kuri neatranda vietos Jūsų mintyse. Galvoti, kad visada viską turi padaryti pats. Tik silpni prašo pagalbos. Vienam ištiesinti kuprotas mintis ir pralaužti užkaltas duris. Neprivalai tampytis meilės lavono, įrodinėti koks esi kantrus, kai ant galvos krenta plytos ir šokti pagal kitų norus.
#evening #thoughts #teddybear #lithuaniangirl #Denmark #simple #things

Mes kiekvienas praėjome pro kažką tokio, kas mus pakeitė. Galbūt sutikom žmogų, kuris privertė pasikeisti. Ar pajutom, kažką tokio, ką pajutus tiesiog negali nepasikeist. Gal sutikom naują žmogų, o gal praradom brangų, seniai pažįstamą. Ir tai mus keičia.. Kartais į gerąją, kartais į blogąją pusę. Bet nesvarbu ar tai skausmas, ar džiaugsmas. Jie abu mus priverčia tapti kitokiais. Kiekvienas menkas laimės lopinėlis padaro Tave laimingesniu žmogumi. Kiekviena ašara išriedėjusi iš skausmo,- stipresniu. Ir, kad ir kaip norėtume daugiau nebejausti skausmo, širdies nepriversi nejausti. Mes žmonės ir mes jaučiam. O tai ir yra pagrindinis žmogiškumo aspektas. Jausti.. Mes galime mylėti, džiaugtis, juoktis, jausti draugystę, prisirišimą, pagarbą ir dar daug dalykų, kurių niekada neužgoš skausmas, ašaros, liūdesys, nes viskas mūsų gyvenime nutinka ne be reikalo. Viskam yra priežastis.
Nes kartais iš Tavo gyvenimo išeina artimiausi, išeina brangiausi. Ir Tu to nepakeisi, tiesiog taip nutinka. Tai mes vadiname gyvenimu. Svarbiausia yra tai, kad tie žmonės lieka su Tavimi, net ir išėję.. Jie palieka didelę žymę Tavo gyvenime ir Tu niekada.. niekada jų nepamirši. Nei vienos akimirkos. Nes jie tokie.. Jie lieka brangiausiais net tada, kai jų nebėra šalia. Jie ne iš tų, kurie gali pasimiršti. Tu paprasčiausiai užrakinsi jų atvaizdą atmintyje.. Laikas sustoja.. Sustoja akimirkos.. Ir Tu supranti kokia trumpa yra akimirka, ir kokia ilga ir begalinė yra amžinybė.. norėčiau bent akimirką atsukti, kad tik galėčiau dar ištarti visus likusius neištartus žodžius.. šiandien degu žvakelę, už tuos kurie čia buvo ir visados čia bus.. ✨🔥❤ #vėlinės #miss #some #people

https://youtu.be/I9i2hooEbuQ

ištampėme vienas kito jausmus taip, lyg kramtomąją gumą, kuri dabar tapusi tokia beskonė, kad tik ir norisi greičiau šią išspjauti lauk.
tiek daug sumauto laiko laikėmės pernelyg stipriai įsikabinę vienas kito, užmiršdami, jog meilei augti reikalinga laisvė.
galbūt, būtent todėl, ši tapusi tokia įkalinta, nusprendė, skruostų neatsibučiavusi, pasitraukti.
o be meilės mes lyg „nusigazavęs“ vanduo vienas kitam.
tapome tokie neįdomūs, tokie bespalviai, jog daltonikai mus tapo it broliai. pasidarėme tokie beskoniai, jog troškulį dabar malšiname skirtingais vyno buteliais, skirtingų gatvių skirtinguose viešbučiuose. apsupti skirtingų žmonių, kurių skirtingos gyvenimo istorijos, nei velnio, nedomina taip, kaip skirtingai kadaise domino mūsų.
virtome visiškai nebylūs, kaip tie kunigai negalintys viešinti nuodėmių, kurias po sutanomis slepia patys.
kiaurus dialogus talpinom į kiauras sielas, kurių kiaurymėse mes kiaurai vienas kito, iš tikro, taip ir nesupratom.
išmainėme žodžius į visiškai kiaurą tylą, kuri ne tokia jau ir jauki, kaip tuose romantiniuose filmuose su laimingomis pabaigomis, kurių herojai, galiu lažintis, už ekranų gydosi tragišką depresiją.
todėl, brolau mano, nepamiršk, nėra laimingų pabaigų, visos pabaigos truputį tragiškos.
net ir tos, kurios beprotiškai laimingos, - jos turi tragišką šansą pasibaigti.
ir mūsų pabaigai atėjus,
man truputį tragiška,
kad man dėl to gera

#lakudra #staysafe
@lakudra_blogas

ruduo a vasara
⌛⏳

aš net nepajutau, kaip, rodos, visai netyčiomis iš mylimiausio tapai tolimiausiu.
tapai tokiu svetimu, jog savi, ironiškai, tapo dar artimesni, o nepažįstami, - visai ne tokie ir nežinomi.
nepajutau ir to, kiek nedaug mums, iš tikro, trūko iki kol patys vienas kito nepažinsime.
o gal turėčiau sakyti, - neatpažinsime.
nepastebėjau, ir to, kaip greitai mūsų sielas užpildė kiti. ir kokias tuščias mes šias turėjom prieš tai.
kokie kvaili buvom galvodami, kad viskas mumis prasidėję taip ir užsibaigs. o dabar, argi ne ironiška, kad mums pasibaigus, iš tikrųjų, viskas tik prasideda.
nesuvokiu, ir to, iš kur tiek nepamatuojamai daug beprasmio skausmo užauginom.
iš tos perdėtos meilės vienas kitam dilgėlėm aplink save apsisodinom. dabar, deginam odą vienas prie kito prisilietę ir keikiamės iš tos nepakeliamos tylos ir prasmės nebuvimo šiai užpildyti.
man taip baisu, kad prie Tavęs esant man šiaušiasi oda.
o dar baisiau už tai, kad blogąja prasme.

šalia Tavęs nemoku būti, prisimenant faktą, jog kažkada buvai vienintelė vieta, kurioje buvau savimi.
ir žmonės sako, jog skausmas augina. todėl, tenoriu padėkoti,
ačiū,
mane užauginai. užtektinai.
#lakudra #noUSleft

@lakudra_blogas

Most Popular Instagram Hashtags